Uosto bendruomenės sistema (PCS): ką ji daro ir ko ne

Uosto bendruomenės sistema (PCS) yra bendra elektroninė platforma, per kurią skirtingos uosto organizacijos, pavyzdžiui, agentai, krovos bendrovės, ekspeditoriai ir kontroliuojančios institucijos, keičiasi krovinių ir laivų informacija. Klaipėdoje panašią paskirtį atlieka KIPIS. PCS perduoda duomenis, bet nesutikrina jų su terminalo savo įrašais.

Kas yra uosto bendruomenės sistema (PCS)?

Tarptautinė uosto bendruomenės sistemų asociacija IPCSA PCS apibūdina kaip elektroninę platformą, jungiančią kelias organizacijų, sudarančių jūrų ar oro uosto bendruomenę, valdomas sistemas. Ji „bendra“ tuo, kad ją kuria, organizuoja ir naudoja to paties sektoriaus, šiuo atveju uosto bendruomenės, įmonės (IPCSA).

IPCSA nurodo, kad pirmosios PCS Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės uostuose pradėjo veikti XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintojo pradžioje, o Nyderlanduose ir Ispanijoje – dešimtajame dešimtmetyje. Tipinės paslaugos:

• elektroniniai (EDI) informacijos mainai 24 val. per parą;
• muitinės deklaracijos;
• krovinių (konteinerinių, generalinių ir birių) importo ir eksporto duomenų tvarkymas;
• būsenos stebėjimas visoje logistikos grandinėje;
• pavojingų krovinių apdorojimas ir jūrų statistika.

KIPIS: Klaipėdos atvejis

KIPIS (Krovinių ir prekių informacinė sistema) yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdoma sistema. Pagal naudojimo sąlygas jos tikslas – elektroninėje erdvėje keistis informacija tarp įmonių, vykdančių su krovinių ir prekių gabenimu per Klaipėdos uostą susijusią veiklą, ir tokią veiklą kontroliuojančių institucijų. Digital Lithuania aprašo, kad per ją deklaracijų duomenys žiniatinklio sąsaja perduodami tiesiai į muitinės sistemą, o rizikos vertinimas atliekamas iš anksto.

2025 m. spalį uosto direkcija pranešė, kad per ES projektą eFTI4EU KIPIS bus sukurtos papildomos funkcijos, leisiančios ją integruoti į bendrą Europos eFTI sistemą, o pavojingų krovinių informacija bus gaunama eFTI formatu. Projekte dalyvauja 9 šalys partnerės, Europos Komisija iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės skyrė 28,3 mln. eurų (Atvira Klaipėda).

Tai mūsų klasifikacija: KIPIS oficialiai gali būti vadinama kitaip, bet jos funkcija panaši į PCS.

Kitos Baltijos regiono platformos

• Latvija: 2026 m. rugpjūtį pranešta, kad baigtas Rygos, Ventspilio ir Liepojos uostų bendras skaitmeninis projektas; sukurta uostų ir multimodalinių logistikos paslaugų platforma, kurioje agentai, linijos, terminalai ir kiti paslaugų teikėjai realiuoju laiku mato laivų atvykimus, krantines, paslaugas, leidimus, sutartis ir mokėjimus. Projektą iš dalies finansavo ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonė, jo kaina – 3,24 mln. eurų (Cyprus Shipping News, Rygos laisvasis uostas).
• Lenkija: Polski PCS aptarnauja Gdansko, Gdynės, Ščecino ir Svinouiscės uostų bendruomenę, o 2026–2028 m. bendras uostų skaitmenizacijos planas numato sinchronizuoti uostų operacines sistemas ir kurti geležinkelio bei kelių transporto modulius (Polski PCS, Port Gdańsk).
• ES: jūrų vieno langelio aplinka (EMSWe) taikoma nuo 2025 m. rugpjūčio 15 d., ji suderina laivų ataskaitų teikimą per nacionalines jūrų vieno langelio sistemas ir taiko principą „duomenys teikiami vieną kartą“ (Europos Komisija).

Ko PCS nedaro: sutikrinimo spraga

PCS yra bendras duomenų perdavimo sluoksnis. Tai nereiškia, kad jis patikrina, ar perduoti duomenys teisingi:

• KIPIS sąlygų 24 punktas: uosto direkcija nepatikrina ir neatsako už vieno naudotojo kitiems naudotojams pateiktų duomenų teisingumą ir aktualumą.
• 20 punktas: naudotojas atsako už kitiems naudotojams pateiktų duomenų teisingumą.

Todėl krovinio kiekis, deklaruotas per PCS, vis tiek turi būti sutikrintas su tuo, ką terminalas pats pasvėrė, išsikrovė ar išsaugojo (INF). Tokią patikrą gali atlikti tik tas, kas mato abi puses, ir tai nėra PCS paskirtis. Plačiau apie visų uosto sistemų tipus ir tarpusavio spragas: uosto optimizavimo sistemos. Kaip nepriklausoma kontrolė sutikrina tokius duomenis: ką tikrina Outturn.